Nors gyventi kaime ir regionuose ryžtasi nedaug jaunimo, o taip pat galioja keisti stereotipai, kad geras ir gražus gyvenimas yra tik mieste, visgi atsiranda žmonių, kuriems kombainai atrodo įdomesni už troleibusą, miesto gausmas ne toks gražus kaip paukščių čiulbėjimas, o asfalto kvapas net nelygintinas su šviežios nupjautos žolės kvapu. Emilija sako, nors save įsivaizdavo kaip miesto žmogų, galiausiai pakluso mylimojo valiai ir sutiko padaryti eksperimentą: pagyventi vienerius metus kaime ir pažiūrėti, ar ten įmanoma gyventi, mat tai visada buvo sužadėtinio svajonė. Rezultatai nustebino.
Emilija, jūs esate tikras miesto vaikas ir niekada neįsivaizdavote gyvenimo kaime?
Tikrai taip. Gimiau Vilniuje, mikro rajone, ir ten gyvenau labai ilgai, kol baigiau ir mokyklą, ir studijas. Paskui nusprendžiau išsikraustyti iš tėvų ir pabandyti gyventi kitur, suprasti, kas tai per dalykas ir kas tai per jausmas. Tada išsinuomojau kambarį kitame daugiabutyje, paskui kitame… Na taip ir keliavau iš vieno mūrinio blokinio iki kito. Ir man tai patiko. Į gamtą iš esmės niekada neidavau, nes bijojau gamtos, man nepatiko tiesiog būti gamtoje. Bet kai imi keisti požiūrį, supranti, kad keičiasi tik požiūris, o atrodo, keičiasi pats pasaulis…
Kaip nutiko, kad išvykote į kaimą?
Sutikau nuostabų muzikantą, įsimylėjome. Paskui paaiškėjo, kad jam ne tik muzika, bet ir kombainai rūpi, nes jis nori užsiimti žemės ūkiu, pats į Vilnių yra atvykęs iš sostinės. Taigi, teko ir ieškoti galiausiai to kompromiso. Nes jis pats net nesvarstė to, kad gyventų Vilniuje. Jis norėjo gyventi kaime. Nutarėme, kad jis mieste jau pagyveno kelis metus, o aš kaime – nė savaitės. Todėl sutarėme padaryti eksperimentą ir metus pabandyti pagyventi kaime.
Kokių sunkumų kaime išgyvenote?
Pirmiausia man buvo tiesiog ne tai, kad sunku, bet labai neįprasta. Sunku pasidarė vėliau, kai žiemą ėmiau ilgėtis miesto – savo draugų ir šeimos. Bet tada sėsdavau į autobusą arba į automobilį ir atvažiuodavau. O netikėta buvo daug kas: ta tyla, be galo daug erdvės, tai, kad pati kažkodėl anksti rytais atsikeldavau be žadintuvo, daug augalų ir gyvūnų aplink…
Kas kaime patiko ir buvo įdomu?
Tie patys dalykai. Nuostabi gamtai, dangaus kūnų judėjimas, švarus oras. Per metus susipažinau ir su vietos bendruomene, pamačiau, kokie tai draugiški ir geri žmonės.
Eksperimentas baigėsi, ką darysite toliau?
Dar nenusprendėme, bet gali būti, kad jį pratęsime dar kuriam laikui arba visam laikui…
Ačiū ir sėkmės jums!